- lūžtis
- lūžtìs sf. (4) NdŽ, lū́žtis (1) NdŽ 1. Jn laužas, išvarta: Po lū́žčia lokys (meška) vaikus veda J. Viršūnes, lūžtis … perleidžia mūsų žmonėms A1884,276. 2. atlauža, nuolauža: Mes laužiame magnasą pusiau ir randame du poliu kožnoje lūžtyje rš. 3. ppr. pl. didelė krūva ko nors: Anų kieme lū̃žtys visokių lentgalių Pln. Par tokias sniego lūžtìs nė išvažiuoti negal Varn. 4. bangos lūžtanti viršūnė: Jei jie nebūtų ant lūžtiẽs pataikę, būtų laimingai par gožas išeję ir nenuskendę Plng. 5. lūšna, menka trobelė: Vargdienys sako: šiokią tokią turiu lū̃žtį savą; kur būsiu buvęs, turiu kur pareiti J. Doro namo ten nerasi – vienos lū̃žtys Šll. Lūžtikė trobikė Kltn. 6. spūstis, grūdimasis: O žmonių – matytum, kokia buvo lū́žtis Sb. Spūstis lū́žtis daros, eitant iš salės po vaidinimo Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.